akėčiavirvė

akėčiãvirvė sf. (1) Dgl, Švnč, akė́čiavirvė (1) akėčių valktis, viržė: Veju akėčiãvirvę, ta jau nutrūko Trgn. Virvelinės akėčiãvirvės Sdk. Važiuojant per mišką, nutrūko akė́čiavirvė Sv.